Plačiausias patikimų dantų implantų asortimentas

Dantų implantai. Implantavimo medžiagos. Implantologų duomenų bazė.

Naujienos

Dantų implantacija: kiek tiesos yra mituose?

Nors apie dantų implantaciją informacijos gausu internete, iki šiol žmonėms kyla daugybė kausimų susijusių su šia procedūra. Nepasitikėjimą sėja ir mitai, kurie dažniausiai gerokai prasilenkia su realybe, tačiau ar visi mitai yra klaidingi ir kaip jie kyla? Į šiuos klausimus atsako Tarptautinės implantologų draugijos ITI nariai, gydytojai odontologai Algirdas Puišys ir Žygimantas Ilgauskas.

Algirdas Puišys, Vilniaus implantologijos centro gydytojas odontologas – periodontologas

Mitas. „Pasiryžčiau dantų implantacijai, tačiau girdėjau, kad procedūra labai nemaloni ir skausminga“.

Šis teiginys – absoliutus mitas. Danties implantacija – nesudėtinga invazinė procedūra, ne didesnė už danties šalinimo procedūrą. Paprastai ji trunka apie 20-30 min., jei implantų daugiau – iki valandos ir ilgiau. Gyvename juk ne akmens amžiuje, visos invazinės procedūros atliekamos tik prieš tai atlikus nuskausminimą. Maža to, šiandien pacientams siūloma rinktis aplikacinę nejautrą, kuomet prieš suleidžiant nuskausminamuosius vaistus dantenos dar yra patepamos specialiu tepaliuku, kad žmogus nejaustų plonos adatėlės dūrio. Net pats nuskausminimas šiandien yra neskausmingas. Implantaciją dar galima atlikti ir pacientui esant pusiau mieguistoje būsenoje, prižiūrint anesteziologui, kuomet žmogus medikamentų pagalba yra lengvai primigdomas. Taikant šią nejautrą pacientai po operacijos džiaugiasi visiškai nejautę jokių nepatogumų ir skausmo. Po operacijos, kuomet baigiasi nuskausminamųjų vaistų veikimas, gydytojai paskiria skausmą mažinančių medikamentų, tačiau jų nevisuomet prireikia.

Mitas. „Priprasti prie implantų neįmanoma – visuomet burnoje jauti svetimkūnį“.

Netiesa. Žmogus implanto negali jausti, nes pats implantas yra įsriegiamas į žandiklaulio kaulą. Galbūt čia turima omenyje danties protezą, kuris tvirtinamas ant implanto. Man dar neteko girdėti, kad po implantacijos žmogus visą gyvenimą jaustų, jog vaikšto su netikrais dantimis. Pasitaiko atvejų, jog pacientas net supainioja tikruosius savo dantis su protezu ir rodydamas netikrą yra įsitikinęs, kad tai jo nuosavas. Danties protezas yra tvirtinamas tik prieš tai atlikus didelį darbą, pritaikius jį taip, kad pacientas jaustųsi patogiai. Turi tikti danties forma, išlinkimas, spalva. Visumoje danties protezas turėtų atrodyti lygiai taip, kaip ir kiti dantys, o žmogus – tiesiog pamirštų, kad burnoje yra netikrų dantų. Žinoma, privaloma kalbėtis su gydytoju, tartis ir siekti paties geriausio rezultato, nes tai, kas gali atrodyti gražu gydytojui, pacientui gali visiškai netikti. Galų gale danties protezą galima keisti, jei po kurio laiko žmogui jis pradeda nepatikti.

Mitas. „Man implantacija – tiesiog per brangi“.

Pirmiausia kyla klausimas – su kuo palyginus dantų implantacija yra per brangi? Jei su išimama dantų plokštele – tuomet taip, kainų skirtumas yra didžiulis, bet jei su dantų tilteliu, tuomet tas skirtumas ne toks ir svarus. Kokybiško dantų tiltelio kaina, jo tvirtinimas prie gretimų dantų, tų dantų paruošimas kainuoja panašiai tiek, kiek ir implantas. Žmonių, turinčių plokštelę ar tiltelį savijauta, gyvenimo kokybė, tikrai skiriasi nuo tų, kurie investavo į dantų implantaciją. Pateiksiu paprastą pavyzdį: daugiavaikė šeima gyvendama vieno kambario bute tikrai nejaus tokio komforto, kokį jaustų, jei gyventų nuosavame name su kiemu. Akivaizdu, kad abiejų būstų kaina ženkliai skiriasi, bet juk skiriasi ir gyvenimo kokybė. Taip ir čia – dantų implantacija yra investicija į savo sveikatą, estetinę išvaizdą ir komfortą. Tai – brangi procedūra ir tikrai ne visi gali sau ją leisti. Dabar klinikos suteikia galimybes už procedūras atsiskaityti išsimokėtinai, daug pacientų tuo pasinaudoja. Manau, kad žmogaus pasirinkimas priklauso nuo jo požiūrio. Keista, kuomet žmonės pas gydytojus atvažiuoja naujais automobiliais, kurių vertė ima mažėti tik išriedėjus į gatvę iš salono, tačiau sužinoję, kiek kainuoja danties implantacija jie nusprendžia, kad tai – per brangu. O juk šiuo atveju investicija yra ilgalaikė.

Mitas. „Kol lauksiu implanto – vaikščiosiu pusę metų su skyle priekinėje burnos dalyje“.

Netiesa. Atliekant dantų implantaciją pacientams, jei jie pageidauja, galima uždėti ir laikinus danties protezus. Žmogus iš odontologo kabineto niekada nebus paleidžiamas be dantų, ypač priekinėje, pačioje matomiausioje burnos dalyje. Dažnai laikiną protezą gydytojas gali pritvirtinti tiesiog prie paties implanto. Ištraukiamas vienas arba daugiau dantų, įsriegiami implantai ir prie jų pritvirtinami laikini, fiksuoti protezai.


Žygimantas Ilgauskas, Klaipėdos odontologijos klinikos „Preidenta” gydytojas odontologas

Mitas. „Implantams reikalinga ypatingai kruopšti priežiūra”.

Su šiuo teiginiu sutinku. Tik gal žodį “ypatingai” išbraukčiau. Jei žmogus dantų neteko tik todėl, kad neturėjo burnos higienos įgūdžių, neprižiūrėjo dantų, tuomet implantus jis privalės prižiūrėti, jei norės kuo ilgiau juos išsaugoti. Odontologai rekomenduoja dantų implantus, tiksliau, protezus ant implantų, valyti kelis kartus per dieną. Tam skirti ir ypatingai ploni dantų valymo siūlai, specialūs, siauresni šepetėliai. Nepažįstu tokių žmonių, kurie kasdien kruopščiai laikytųsi gydytojų rekomendacijų, tačiau bent kartą ar kelis kartus per savaitę jiems reikėtų tai daryti. Noriu priminti, kad kai kurie gydytojai atsisako implantuoti dantis užkietėjusiems rūkoriams. Šis įprotis neleidžia žaizdoms burnoje gyti greičiau, nes rūkančiųjų burnos gleivinė dažnai yra prastesnės būklės nei neturinčių šios priklausomybės.

Mitas. „Implantais galima džiaugtis jau po pirmojo vizito pas odontologą”.

Netiesa. Pirmasis vizitas pas odontologą dažniausiai yra konsultacija, implantacijos procedūrų aptarimas, burnos būklės įvertinimas ir pan. Jei turima omenyje, kad iškart po implanto įsriegimo ant jo tvirtinamas laikinas danties protezas, tuomet galiu atsakyti, kad šiandien tai yra daroma, tačiau pacientas turėtų žinoti, jog toks implantacijos būdas visuomet yra susijęs su didesne rizika, didesnėmis komplikacijų galimybėmis ir tai anaiptol negarantuoja atlikto darbo ilgaamžiškumo. Esu įsitikinęs, kad dantų implantacija turėtų būti atliekama atsižvelgiant į gamtos dėsnius. Šis dantų atstatymo būdas nemėgsta skubos.

Mitas. „Kuo brangesnis implantas – tuo geresnė jo kokybė”.

Šiame posakyje yra tiesos. Brangiausi yra žinomų kompanijų implantai. Šios kompanijos ne tik kuria produktus, jos investuoja į mokslinius tyrimus, o visi likusieji tiesiog skina pionierių vaisius, masiškai gamina garsių kompanijų kopijas. Lyderiai atlieka savo gaminių kokybės kontrolę. Pavyzdžiui „Straumann” kompanija savo gaminius tikrina net du kartus – kompiuteriais ir per mikroskopus. Žinomi gamintojai teikia ilgalaikes garantijas. Negaliu teigti, kad mažiau garsių gamintojų implantai yra prastesni, tačiau savo pacientams rekomenduoju rinktis jau patikrintą kokybę.

Mitas. „Žmogaus organizmas gali nepriimti implanto ir atmesti tarsi svetimkūnį”.

Netiesa. Atmesti implanto organizmas negali, jis gali tiesiog neprigyti. Šiuo metu rinkoje esantys implantai gaminami iš titano, medžiagos, kuri yra inertiška kūnui. O implantų gamintojas „Straumann“ nesenai pristatė ir patentavo naują titano bei cirkonio lydinio implantą „Roxolid“, kuris dar labiau padidina greito gijimo tikimybę, sumažina organizmo atmetimo riziką ir yra net 50 proc. tvirtesnis už įprastus titano implantus.

Egzistuoja tik 3 proc. galimybių, kad dėl tam tikrų priežasčių žmogaus organizmas svetimkūnio nepriims, kils komplikacijų. Daug kas priklauso nuo paciento organizmo, jo imuninės reakcijos, burnos higienos, vaistų vartojimo ir gydytojo kompetencijos. Anksčiau buvo teigiama, kad komplikacijų kyla jei pacientas serga cukriniu diabetu, osteoporoze. Iš patirties galiu sakyti – jei diabetas kontroliuojamas, dantų implantaciją atlikti galima ir jokių bėdų neturėtų kilti. Teko implantuoti ir osteoporoze sergančius pacientus, viskas pavyko, pacientai džiaugiasi naujais dantimis.

Jei implantas neprigyja, tai yra, nesuauga su kaulu, ant jo negalima tvirtinti protezo. Tokiais atvejais implantą reikėtų išimti, palaukti apie 3 mėnesius ir pakartoti procedūrą. Dažniausiai, priklausomai nuo klinikos politikos, už pakartotiną procedūrą klientuo mokėti nereikia.

Jei abejojate – kreipkitės į specialistus

Gydytojai Algirdas Puišys ir Žygimantas Ilgauskas sutinka, kad mitus apie dantų implantaciją gimdo ne tik informacijos gausa internete, žmonių kalbos ir komentarai po straipsniais. Pasitaiko atvejų, kuomet jie kyla pacientams susidūrus su nekompetetingais odontologais.

„Manau, kad kai kurie iš mitų apie dantų implantaciją kilo seniai, nes šiuo metu Lietuvoje dirba tikrai labai kvalifikuoti gydytojai. Dantų implantacijos procedūroms į Lietuvą atvyksta žmonės iš užsienio, sugrįžta emigrantai. Jei kyla klausimų, arba tikrai norite sužinoti visa tiesą apie dantų implantaciją, tuomet nesiklausykite gandų, bet kreipkitės į gerą specialistą”, – pataria gydytojas odontologas Ž. Ilgauskas.

Anot jo, dantų implantacija yra neskausmingas, beveik visais atvejais sėkmingas gydymo būdas, kuriam geresnių alternatyvų kol kas nėra.