Plačiausias patikimų dantų implantų asortimentas

Dantų implantai. Implantavimo medžiagos. Implantologų duomenų bazė.

Naujienos

Odontologas R.Abunevičius randa laiko ir maltiečių sriubai dalyti

Nėra kuo girtis, jei pas odontologą nebuvote dešimt ar daugiau metų. Dantis būtina tikrintis reguliariai. Tik taip išvengsite bėdų, skausmingų procedūrų ir didelių išlaidų. Tai nuolat savo pacientams primena odontologas, burnos chirurgas Romas Abunevičius, šiemet apdovanotas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu. Tačiau švenčių metu šį vienos didžiausių Lietuvos odontologijos klinikų „Lela“ vadovą dažniau galima sutikti ne odontologo kabinete, bet prie garuojančio maltiečių sriubos puodo. R.Abunevičius – Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje prezidentas.

Šventės maltiečiams – pats darbymetis. Kaip visur suspėjate?

Toks jau mano būdas – negalėčiau vienas dirbti kabinete, todėl jo durys visada atviros. Man reikia žmonių judėjimo. Tačiau intensyviai dirbame ne tik per šventes. Žmonėms valgyti reikia kiekvieną dieną. O šventės – tik graži proga priminti visuomenei, kad galima pasidalinti su artimu, kuris turi mažiau. Pats laikas išmokti dalintis mums patiems ir nebelaukti kažkieno pagalbos. Džiaugiuosi, kad turime didelį būrį – 400 savanorių, kurie aukoja savo laiką ir mums nuoširdžiai padeda.

O kaip jūs pats prisijungėte prie geradarių?

Su Maltos ordino pagalbos tarnyba dirbu jau daugiau nei 20 metų. Seniai, kai Lietuvoje jos dar nebuvo, humanitarinė pagalba į mūsų šalį dažniausiai atplaukdavo laivais ir buvo skirta ligoninėms. Tuomet dirbau Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos skyriuje, o Sveikatos apsaugos ministerija prašydavo padėti sutvarkyti muitinės formalus. Įdomi patirtis – tarsi naktinis budėjimas. Laivai atplaukdavo naktį, visus reikalus baigdavome tvarkyti paryčiais. Atsirado asmeniniai kontaktai, tad vėliau, įkūrus pagalbos tarnybą, net nekilo klausimų, ar turėčiau dirbti kartu.

Prieš 20 metų pirmasis uostamiestyje įsteigėte ir privatų odontologijos kabinetą. Šiandien esate vienos didžiausių odontologijos klinikų Lietuvoje vadovas. O ką jums reiškia Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas?

Tiesiog dirbu savo darbą, kurį be galo mėgstu. Turiu darnią komandą. Negaliu pasakyti, kad toks apdovanojimas yra labai svarbus, bet tikrai malonus. Malonu, kai tavo darbą pastebi ir įvertina, ypač tuomet, kai tokie apdovanojimai itin retai atitenka odontologams. O privačioje klinikoje dirbau ne visada. Dirbdamas savivaldybėje nenorėjau prarasti įgūdžių – kasdien dar spėdavau pabudėti ligoninėje – kur visą parą veikė odontologinės pagalbos skyrius. Per atostogas kažkada plaukdavau į jūrą – turiu laivo gydytojo patirties.

Profesinė patirtis – reikalinga, tačiau kokios žmogiškosios savybės svarbios odontologui?

Svarbiausia – sugebėjimas bendrauti. Juk žmogui svarbus ne tik kokybiškas gydytojo darbas, bet ir dėmesys. Matau, jei gydytojas moka bendrauti kolektyve, sutars ir su pacientais. Kaip kitaip įtikinsi pacientą, kad dantimis reikia rūpintis nuolatos?

Sakoma, kad anksčiau nebuvo tiek odontologų ir žmonių dantys buvo sveikesni?

Odontologų ir implantologų pagalbos dažniau prireikia todėl, kad žandikaulis nebeatlieka savo funkcijos. Vis dažniau valgome susmulkintą maistą: bulvių košę, kotletus, trintas sriubas. Dantys, o kartu ir žandikaulis, nebegauna krūvio, dantys nebeapsivalo mechaniškai. Prisiminkite, ar dažnai anksčiau valgydavote sutarkuotas morkas? Morkas grauždavome.

Taip pat itin svarbi burnos higiena. Valyti dantis – dar nereiškia įkišus šepetėlį pamakaluoti, kad kvepėtų. Pirmosios dantų problemos prasideda nuo prastos higienos.

O pas odontologą dažniausiai atveja skausmas. Kai žmogui skauda, jis, prisiskaitęs reklamų apie greitą implantavimą, prašo iš karto ištraukti dantį. Atrodo, vieną dantį ištrauksi, dar 31 liks. Jei padėtis nėra beviltiška, visada siūlau pagalvoti. Protezavimas daug kartų brangesnis, nei gydymas. Taip pat ne visada įmanoma dantis protezuoti. Apie tai galima daugiau sužinoti neseniai įkurtoje interneto svetainėje manoimplantai.lt. Svarbu, kad žmogus žinotų, kas jo laukia.

Ar lietuvių dantys vis dar yra prastesni nei, pavyzdžiui, vokiečių?

Dar jaučiame senosios odontologijos pasekmes: žmonės dar prisimena skausmą, baisius grąžtus, nepatvarias odontologines medžiagas ir kiek įmanydami atidėlioja vizitą pas odontologą.

Tačiau tikroji priežastis – ne blogi prisiminimai. Paprasčiausiai Lietuvoje nėra kultūros ir įpročio rūpintis savo sveikata, kaip tai įprasta Vakaruose. Daug rašoma ir kalbama apie profilaktiką, bet žmogus tarsi negirdi, nes jis nėra įpratęs to daryti, guodžiasi mintimi: „Gal kitam ir bus blogai, bet tik ne man“.

Kodėl taip yra? Kaip būtų galima tai pakeisti?

Dantys – Dievo dovana, jei juos tinkamai prižiūri. Tačiau vis dar gajus supratimas, kad odontologas reikalingas, tuomet, kai skauda. Lietuviai nemėgsta profilaktinių patikrų. Ateina tuomet, kai skauda, kai bėdos jau būna įsisenėjusios. Kažkada odontologijos paslaugos buvo nemokamos. Tačiau buvo lygiai tas pats. Negalima teigti, kad paslaugos brangios ir žmonės neturi pinigų. Ne pinigų trūksta, bet įpročio ir atsakomybės už savo sveikatą.

Kartą mano draugai iš Kanados, viešėję Lietuvoje, išskrido namo, nes reikėjo eiti pas odontologą pasitikrinti dantų. Kitaip galėjo nutrūkti sveikatos draudimas. Jei neateisi laiku pasitikrinti, vėliau turėsi mokėti už paslaugas. Sakau, aš juk odontologas – patikrinsiu ir parašysiu raštelį. Jie sako, ne, netinki, reikia apsilankyti pas savo gydytoją. Išskrido namo ir po patikros sugrįžo tęsti atostogų.

Kitas pavyzdys – Skandinavija. Jei čia vaikas patyrė danties skausmą ir odontologas įvertino, kad vaiko dantų būklė yra prasta, jo tėvus dėl vaiko pasmerkimo kančioms, gali svarstyti vaiko teisių apsaugos tarnyba. Vaiko teisė – turėti sveikus dantis.

Profilaktika Lietuvoje tik dabar pradeda atsigauti. Ne viskas sovietmečiu buvo blogai. Dėmesys sveikatos profilaktikai buvo gerokai didesnis. Turbūt atsimenate, kaip mokyklos odontologas kviesdavo mokinius iš pamokos dantų patikrai. O kuri mokykla šiandien turi odontologą?

Tad kaip ugdyti dantų priežiūros ir higienos kultūrą? Gal turite patarimų tinginiams?

Tinginiams padėti sunku. Dantų higienisto paslaugos irgi kainuoja. Mokytis ir pratintis tinkamai prižiūrėti dantis reikia nuo mažų dienų. Pavyzdžiui, mažyliui, galima duoti pažaisti su elektriniu dantų šepetėliu. Juo dantis išsivalys prastai, tačiau jam tikrai patiks kasdien žaisti su tuo, kas burzgia ir sukasi. Taip vaikas įpras ir supras, kad valytis dantis yra svarbu. Žinoma, jei tokį pavyzdį rodys tėvai.

Dantys bus sveikesni, kai auganti karta suvoks ir išmoks prižiūrėti dantis be raginimų. Kaip ir noras užjausti, padėti vargstančiam turi būti skiepijamas nuo mažų dienų, taip ir burnos higiena. Jeigu tai neišugdoma vaikystėje, paskui įdiegti labai sunku.

Neseniai su Klaipėdos valstybine kolegija ir Klaipėdos visuomenės sveikatos biuru surengėme mokymus darželiuose. Burnos higienistai 2-3 metų vaikų tėvus mokė, kaip jie turi prižiūrėti savo dantis ir kaip valyti dantis vaikams. Specialistai ne tik mokė, bet ir apžiūrėjo, įvertino mažylių dantų būklę. Vaikai gavo dovanų šepetukus ir valė dantis lėlėms. Tai puiku, nes įgūdžiai lavinami per žaidimus. Pasirinkome mažų vaikų grupę, nes norime juos stebėti, kol jie išeis į mokyklą. Bandome į šį projektą įtraukti visą Lietuvą. Tuomet galėsime įvertinti, kokie yra mūsų šalies vaikų dantys.

Nors neprisimena skaudžių procedūrų, paprastai vaikai bijo odontologų. Kodėl?

Tiesa. Taip yra todėl, kad tėvai juos į odontologo kabinetą atveda tada, kai dantuką skauda. Juk tada ir procedūros nebūna malonios. O jei atvestų tik patikrai, tai būtų tik žaidimas.

Kita dažna problema – atveda tėvai vaiką ir sako, nebijok, tau čia nieko nedarys. Tuomet apžiūriu vaiko burną ir atsisveikinu iki kito karto. O tėvai labai nustebę klausia: „Kodėl jūs nieko nedarote?“ Kaip gi aš galiu apgaudinėti tą mažą žmogų? Jam juk pasakė, kad nieko nedarys… Nereikia vaikams meluoti.

Sukdamasis pagalbos tarnyboje pagalvoju, jog tie, kurie teikia labdarą – perka vaikams maišus saldainių, geriau pasirūpintų vaikų sveikata, pavyzdžiui, dantimis, juk tai dovana visam gyvenimui. Praktika rodo, kad net mažų vaikų dantys nėra sveiki. Patikros darželiuose rodo, kad dauguma vaikų jau turi ėduonies ar sąkandžio problemų. O juk tai, kas buvo neįveikiama prieš daugelį metų, šiądien nesunkiai ištaisoma.

Per ilgus darbo metus matėte, kaip keitėsi odontologijos medžiagos, tobulėjo įrankiai. Koks išradimas labiausiai palengvino odontologų darbą, o pacientams – gyvenimą?

Anksčiau buvo itin sudėtinga taisyti dantų kanalus.Visada svajojau, apie aparatą, galintį čia pagelbėti, nes tekdavo dirbti beveik apgraibomis. Mano svajonė išsipildė. Naujos technologijos darbą padarė kur kas lengvesnį. Instrumentai iš tiesų dabar kiti, pjūviai – mažesni, siūlai – plonesni. Tačiau to nepalyginsi su pagerėjusios diagnostikos galimybe. Anksčiau net įsivaizduoti negalėjome, kad rentgeno aparatą galėsime atsivežti į kabinetą ir matysime ne paprastus, o 3D vaizdus. Tačiau tai pagalba mums, medikams.

Revoliucija odontologijoje, pagerinusi žmonių gyvenimo kokybę – dantų implantų išradimas. Jei anksčiau išrovę dantį, galėjome pasiūlyti išimamus protezus ar vadinamuosius tiltus, dabar gražiname žmogui šypseną ir gyvenimo džiaugsmą. Jis pamiršta, kad jo dantys – ne nuosavi, bet įstatyti odontologo.

Lietuvos rytas. 2012 m. gruodžio 29 d.